[Pirmas kupletas: Lilas]

Bet aš tik išgama, užstrigęs vakar dienoj
Sukūrei po menkysta, dalelėj kiekvienoj
Atskiroj planetoj trūksta paviršiaus
Ir laikas stengiasi, kad nepamirščiau
Atiduočiau daug dėl šito gliuko
Kad atrandu Tave iš naujo pozoj šuniuko
Viešbuty, nepažįstamam mieste
Užsakyčiau šampano pigaus ir dvi taures
Tu nesakytum nieko, o aš ir neklausyčiau
Aš kurčias prie tavęs, taip išėjo mum netyčia
Susitiksim kaip kada, tik telefoniniais laidais
Kai nespėsim paskui miestą eiti ir tikėsim naujais veidais
Ir Tu ne kitokia nei jie
Atsitiktinis įprotis išties
Ir Tu juk tokia pat kaip jie
Tiktai išgama, ta tik išgama išties

[Priedainis: Lilas]

Kaip gera negirdėt Tavęs
Kaip gera negirdėt Tavęs
Negirdėt, nematyt, neužjaust, neklausyt, nekentėt
Gera negalvot Tavęs

[Antras kupletas: Lilas]

Mažiau perpus, čia pelenų balkone
Aš nuogas iki pus, visai nepafasonu
Namai tvarkingi, be alaus buteliukų
Kad nesijaustum svečiuos ir vaikščiotum be liemenuko
Aš pakabinsiu nuotraukas plane pirmam
Juk tau reik to melo ir tas patinka man
Pabėgtum, jei tik privažiuotu kas Cayenne'u
Neprivažiuos, tu ir su kurpaitėm ne pelenė
Ir ne ant kelių tu gražiausia
Nežinau, kas tau melavo, bet melavo iki skausmo
Improvizuojam, kaip vokalistai džiazo
Apgirtusiom akim prisiekėm neatleisti gazo
Man taip patiko vaidint laimingą
Aš aktorius nechujovas, tiek pat kiek ypatinga Tu
Apačioj taksi pusė penkių
Ir vėl ieškosi apatinių, ant mano grindų

[Priedainis: Lilas]

Taip gera negirdėt tavęs
Taip gera negirdėt tavęs
Negirdėt, nematyt, neužjaust, neklausyt, nekentėt
Gera negalvot Tavęs