Lik sveikas, Vilniau, aš tave palieku
Jau per daug pasiilgau vėjo ir bangų
Mano galvą suspaudė karšti pilko asfalto garai
Tu - kaip kambarys uždaru langu, nei manęs nei dangaus nematai

Šilto vakaro negana
Vėjo plaukuose negana
Samanų kvapo irgi negana
Miego kopose negana
Smėlio batuose negana
Kylančios saulės irgi negana

Mano pasaka - tinginio vasara
Mano pasaka - tinginio vasara

Žuvėdros klykia ir suką virš kelto amžiną ratą
Dar taip nebuvo, kad nepasitiktų oro ištroškusio miesto vaiko
Jos veda mane vandens gatvėm, Smiltynėj palydi į miško takus
Aš akis užmerkiu, ir jūrą girdžiu

Ji šiandien nerami, mes abu neramūs
Susitikę skęstam vienas kito glėby
Viską, ką turim, tą atiduodam
Kaip kempinės sugeriam visa, kas juoda
Bet ne viskas juoda tarp baltų debesų
Vieno saulėlydžio negana
Vyno taurės negana
Laimės ašarų irgi negana
Medžių ošimo negana
Marių ramybės negana
Permirkti lietuj negana

Mano pasaka - tinginio vasara
Mano pasaka - tinginio vasara

Mano pasaka - tinginio vasara
Mano pasaka - tinginio vasara