Kambarys – ežero dugne
Mašina  kambaryje – ežero dugne
Mašinoj  kuprinė, kuprinėj telefonas
Telefone mano balsas ežero dugne

Kambarys – ežero dugne
Mašina  kambaryje – ežero dugne
Mašinoj  kuprinė, kuprinėj telefonas
Telefone mano balsas ežero dugne

Pažiūrėk  į mano telefoną
Iš jo gali gali pažinti mane
Sudaužytas ekranas, apibraižyti šonai
O pats telefonas – ežero dugne
Pažiūrėk  į mano kuprinę
Iš jos gali gali pažinti mane
Knygos apie mirtį, sąsiuviniai apie gimimą
O pati kuprinė – ežero dugne

Aš palikau save giliai dugne
Kad jie visi galėtų mane teisti
Jaučiu kai visos akys į mane
Įkvėpk sekundę ir pradėkim žaist
Per gyvenimą mus mokė ko negalima
Man taip sunku džiaugtis
Man daug vaikyti nerimą
O viskas taip giliai liko ežero dugne
Ir vėl mes sėdim čia
Viskas man gerai
Ir aš turiu svečių
Mes kalbėjome senai su likimu kartu
Leisk pabūti man vienam
Aš pažadėsiu kvėpuot ir kai nustosi tikėt
Aš dar bandysiu dainuot