Kai vėl pavasaris bučiuos šermukšnį ir bukus
Kai vėjas siaus ir džiaugsmas dūks po sielą ir laukus
Krūtinė nerimauti ims platybėse kalnų
Sugrįžki pas mane ir tark: „Šis kraštas man gražus“

Pavasaris į sodus grįš ir javas sužaliuos
Ir vyšnios žiedo baltumu pasaulis pasipuoš
Kai žemės įsčios po žiemos gyvybei atsibus
Negrįšiu aš, aš liksiu čia. Šis kraštas man gražus

Ateis žiema ir medžiai virs, ir girios suvaitos
Negailestingasis rytys žvaigždes danguj nušluos
Skaudžiu lietum vienatvė gels lyg saulė kristale
Mane suradus apkabink ir tyliai tark „aš čia“