Oi tu berneli, tu bernužėli
Negi tau trūksta smegenužėlių
Parvažiavai iš sostinių
Pasidarįs ant veido tatū

Ant kaktytės ir skruostelių
Kam tu pasidarei tų tatū
Čirvų tūzų, hieroglifų
Ant kaktytės ir skruostelių?

Nervinas tėvelis po obelėle
Gniaužias kumštukai, nori duot į snukį
Giminės skambina, klausia kas sūnui
Prašo tėvužio, kad duotų bizūno
Ant kaktytės ir skruostelių
Kad pasidarė sūnus tatū

Grįžta pas tėvus, nieko nevalgo
Močia tik bulves kiša – atsisako
Sėdi prie stalo su balenciagom
Fleksina ten kažką jis Instagrame

Tėvas jau nervinas, ruošias morališkai
Nes įvyks tuoj jau buitinis smurtas
Smeigia su šakėm į rankužę
Per delnužėlį teka kraujužis
Krenta telefonas į kibirėlį
O kibirėly kiaušinių lukštai
Ir bulvių lupenos, ir visokios atliekos
Nes kibiras skirtas kompostavimui

Laksto sūnužis visas kraujuotas
Po visą klėtį staugia iš skausmo
Motušė bėga ieškot jau binto
Atidaro stalčių – binto nėra

Grįžta atgal, sūnus guli ant žemės
Kraujo balutėj aplink galvelę

Kam tu darei, sūneli, tatū
Ant kaktytės ir skruostelių?
Kam tau rеikėjo tų hieroglifų
Ant kaktytės ir skruostelių?

Lių lių lių lių