Kai šitaip aušta
Patylėk, širdie
Nustebusi, nuščiuvusi lyg vaikas
Ant sienos nusipiešiu skėtį
O lašai lietaus
Bels į duris, į langus
Sakysiu:"Jums manęs nėra"
Ir pasislėpęs lauksiu
Kol žiema
Ateis
Ir taps širdis tuščia
Tokia tuščia, kad mėnesienoj
Aš žaisiu slėpynes per dieną...

Ji sako:
-Tu geriau žiūrėk savęs, sūnau -
Aš pavargau...
-Tu geriau žiūrėk savęs, sūnau -
Aš pavargau...
-Tu geriau žiūrėk savęs, sūnau -
Aš pavargau...
Ji sako:
-Tu geriau žiūrėk savęs, sūnau -
Aš pavargau...

Ant sienos nusipiešiu skėtį
O lašai lietaus (Aš pavargau...)
Bels į duris, į langus
Sakysiu:"Jums manęs nėra" (Aš pavargau...)
Ir pasislėpęs lauksiu
Kol žiema
Ateis
Ir taps širdis tuščia, (Aš pavargau...)
Ir taps širdis tuščia...


Jie pakils aukščiau už vėjus
Jie pakils aukščiau už vėjus
Jie pakils aukščiau už vėjus
Jie pakils aukščiau už vėjus
Jie pakils aukščiau už vėjus
Jie pakils aukščiau už vėjus
Jie pakils aukščiau už vėjus
Jie pakils aukščiau (pakils)