Nieko nesuvokiantis žmogus
Nekreipki dėmesio į mane
Nekreipsiu žvilgsnio - aš į jus
O jūs ir i mane, saves žiūrėkit

Ir stovėkit irgi už save
Tačiau, turėkit - omenį
Jog gėda buvo - traukinį man
Bilieto aš neturėjau, važiavau

Kas už lango žiūrėjau, stebėjausi
Nors ir toli dar nenuėjau -
Tačiau dar spėsiu nueiti - tikiuosi
O tikėtis - nėra blogai

Tačiau nesitikėk - jog nuo lietaus apsaugos skėtis
Nors jeigu ir lyja neblogai
Pačiam blogai - juk kartais būna
Tačiau, lietaus lašai - nuo jų juk ne žūna

Kaip tik, juos mėgsta - augalai
Tačiau ir aš greičiausiai jau nustojau augti
Ar mastau aš - tik tiek
Tačiau norėtusi, karts nuo karto, nemastyti, ar mastyti man pačiam kitaip
O ir jeigu man išeitu taip ir padaryti -
Sunku man šiais laikais - mintis savas nuryti
Įsiklausyki į tyla vaikę
Nuryk mintis savas ir nemastyki -
Apie tai - kaip, laikas tave - glebje laikė
Šaltai suspaudės, jausmus tavaus - vaikė

Įsiklausyki į tyla vaikę
Nuryk mintis savas ir nemastyki -
Apie tai - kaip, laikas tave - glebje laikė
Šaltai suspaudės, jausmus tavaus - vaikė