Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių

Aš atgulsiu, tu pareisi
Bus raudoni vakarai
Priešas trauksis, viskas keisis
Mano Lietuva bedale, ar bijai?

Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai
Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai

Man atgulus nesugrįžai
Kur raudoni vakarai
Tuščio kelio tuščias kryžius
Mano Lietuva bedale, ar bijai?