Mergaitei nebėra vilties
Ji nesupranta priežasties
Galbūt taip jaustis normalu
Gal reik priprasti

Nostalgija, nostalgija
Pririšusi ją meilėje
Ji kraunasi lagaminus
Ir garsiai sako

Palieku viską, ką mylėjau kažkada
Galiniam veidrodėlyje matau tai
Tolstant
Ir kuo tolėju, tuo mažesnė problema
Palieku ką
Mylėjau aš
Kažkada

Mergaitė žiūri į save
Ji sau jau nebe pažįstama
Nepastebėjo kur ir kaip
Laimės neteko

Viduj ji žino jei čia liks
Tai jos galiausiai nebeliks
Ji kraunasi lagaminus
Ir garsiai sako
Palieku viską, ką mylėjau kažkada
Galiniam veidrodėlyje matau tai
Tolstant
Ir kuo tolėju, tuo mažesnė problema
Palieku, ką
Mylėjau aš
Kažkada

Ką aš mylėjau kažkada

Palieku viską, ką mylėjau kažkada
Galiniam veidrodėlyje matau tai
Tolstant
Ir kuo tolėju, tuo mažesnė problema
Palieku, ką
Mylėjau aš
Kažkada

Ką aš mylėjau kažkada
Ką aš mylėjau kažkada
Ką aš mylėjau kažkada
Ką aš mylėjau kažkada