(Prašau neleisk man užmigt)
Tavo  akys dydžio kaip mėnulis
Naktimis  saugo miegančią mane
Tobulai tobula
Tobulai tobula akimirka

Tavo  širdy tuzinas vargonų
Kurie  naktimis man skambina dainas
Tobulai tobula
Tobulai  tobula akimirka

Bet principai užgriūna…
Ir visa tai primirštam
Kai pasidaro bloga
Žiūrint  viens į kitą

Prašau neleisk man užmigt
Kol dar tarp mūsų atvira ugnis dega, dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla gali pražudyt
Ir kur ji veda
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Tavo balsas gaudžiantys furgonai
Kely pasiklydus pašaukia vardu
Tobulai tobula
Tobulai tobula akimirka

Kai tu šnabždi plaukai pakilę šoka
Jie tyliai bando siekti ir paliest tave
Tobulai tobula
Tobulai tobula akimirka

Bet principai užgriūna…
Ir visa tai primirštam
Kai pasidaro bloga
Žiūrint viens į kitą

Prašau neleisk man užmigt
Kol dar tarp mūsų atvira ugnis dega, dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla gali pražudyt
Ir kur ji veda
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega

Tarp mūsų nežemiška trauka laužo gravitaciją
Tarp mūsų ledynai ištirptų greičiau nei žmonės šneka
Bet kartais pritrūkstu jėgų visą tai laikyt
Prašau tada
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla pražudys

Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla gali pražudyt
Ir kur ji veda
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt