Neprapulk mūsų chemijoj
Taip saldu - dar įsipilsiu, dar įsipilsiu
Nieko nebijok, jei baisu
Gal nenumirsiu, gal nenumirsiu

Trošku, badas, laipsniai, degam
Sukis žeme, rankos dreba
Atsikelsiu su gėlėm nepažįstamoj erdvėj
Žvilgsnis (pliumpt) kaip meškerė
Tavo akiduobėse
Aš pasimetęs laike
Man tavęs nebeužtenka!
Ir matau kažką stiklinės dugne

Neprapulk mūsų chemijoj
Taip saldu - dar įsipilsiu, dar įsipilsiu
Nieko nebijok, jei baisu
Gal nenumirsiu, gal nenumirsiu

Trūksta stygos greičiau kiekvienąkart
Lūpos žydros, kaip išsiliejus tarp
Žemės ir dangaus, aš tokias nesąmones darau
Bet kol neišėjau ...

Ritasi lašas stemple
Nuodai jau tampo mane
Man tavęs kaip oro reikia
Kai pasileidžiu vėl silpnybių upe