Viskas atsisuka galiausiai
Atsisuka galiausiai (tu nežinai)
Kaip tai žeidžia mane (atsisuka galiausiai)
Tu nežinai, kaip tai žeidžia mane (jė, kaip)
Tu nežinai (kaip tai liečia mane)

(Tu nežinai)

Aš nuleidęs galvą, nes klystu
Negaliu pakelt, rodos sveria šimtą kilų
Tu stovi kaip uola, aš geologiją pažįstu
Delnus tyrinėji, nuo tylos man jau vėžys

Jei man viską pasakysi, duodu žodį, kad nepyksiu
Pamenu tik tylą vakarykštę, jokių riksmų
Taktiką nebylią taikau tau ir tuo nesigiriu
Pastačiau čia sienas, nors ir neturėjau plytų

Kaip tai liečia mane
Tu nežinai, kaip tai žeidžia mane
Tu nežinai, kaip tai skaudina
(Tu nežinai)
Kaip tai liečia mane
Tu nežinai, kaip tai žeidžia mane
Tu nežinai, kaip tai skaudina
(Tu nežinai)
Kaip tai nemalonu
Koja man ant kaklo
Kaip atsistot, sudaužyto ekrano fone raitaus
Apkabinus laikai ir neduodi oro
Kiеk galima būt taip apsivyniojus, dūstu
Kaip rodyklė viską reguliuoji
Pasilieku vieną foto
Visa kita pеrrašau, tik savo balsą palikau grot

Visos mano mintys shuffle, kaip iPod
Mirusių jau tiek, kad nėr kur laidot
Vakar ką rašiau, tai buvo typo
Meluoju, prirašiau tau pusę laiško
Suplėšom ir aplaistom
Žaizda ir vėl pūliuoja kaip be pleistro
Viskas vysta, kai nelaistom augalų
Kur surasi tokią naktį jų
O tu pili man vėl nuodų nuodų nuodų

Kaip tai liečia mane
Tu nežinai, kaip tai žeidžia mane
Tu nežinai, kaip tai skaudina
(Tu nežinai)
Kaip tai liečia mane
Tu nežinai, kaip tai žeidžia mane
Tu nežinai, kaip tai skaudina
(Tu nežinai)
(Tu nežinai)