Minioje žmonių tavo veidą iš toli regiu
Patikėk, sunku, pasikeitę stovime abu
Susitikom netyčia po tiek daug bemiegių naktų
Kai jau rodos paleidom ir vėl viskas atgyja viduj

Laikas bėga po mažu
Aš ilgiuosi tų dienų
Pasakyti man nedrąsu
Aš tą patį tau jaučiu

Nieks nepasikeitę, viskas taip pat
Lyg būtume tik vakar susipažinę
Matau, tavo akys išduoda man
Jei galėtume grįžt atgal, aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man 17

Štai ir vėl kartu, slepiam tai kas mudviem taip brangu
Negi tau svarbu, ką kiti galvoja apie mus
Dalis manęs įsikibus, nepaiso jokių kliūčių
Nejaugi nenori pabandyt nuo pradžių
Kai jau rodos paleidom ir vėl viskas atgyja viduj

Laikas bėga po mažu
Aš ilgiuosi tų dienų
Pasakyti man nedrąsu
Aš tą patį tau jaučiu
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat
Lyg butume tik vakar susipažinę
Matau, tavo akys išduoda man, jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man 17
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man 17
Aš jaučiuosi vėl

Matau, tavo akys išduoda man, jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man 17
Lyg būtų man 17
Tu gali nieko nesakyt, gali išeit

Aš jaučiuosi vėl
Nieks nepasikeitę, viskas taip pat
Lyg būtumе tik vakar susipažinę
Matau, tavo akys išduoda man, jei galetume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Niеks nepasikeitę viskas taip pat
Lyg būtume tik vakar susipažinę

Matau, tavo akys išduoda man, jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man 17
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man 17
Aš jaučiuosi vėl
Matau, tavo akys išduoda man, jei galėtume grįžt atgal
Aš jaučiuosi vėl
Lyg būtų man 17